Jau daugiau nei šešerius metus vyksta diskusijos dėl infrastruktūros plėtros įstatymo. Visi suprantame, kad jis yra būtinas, nes iki šiol nėra apjungti dabar galiojantys atskiri teisės aktai, kurie reglamentuoja infrastruktūros plėtrą. Šiuo metu Aplinkos ministerijos specialistų parengtas naujasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas kelia rimtų abejonių dėl Lietuvos savivaldybių infrastruktūros plėtros ateities. Manau, kad tiek lauktas ir brandintas įstatymas turėtų būti parengtas kokybiškai ir tinkami.

Šiuo naujuoju projektu siekiama sukurti įstatymą, kuris kompleksiškai reguliuotų gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrą kaip vientisą sistemą ir užpildytų esamas infrastruktūros plėtros teisinio reguliavimo spragas bei kompleksiškai spręstų kylančias problemas.

Tačiau ar nebus taip, kad vietoj to, jog infrastruktūros plėtros problemos būtų sprendžiamos kompleksiškai, esanti situacija dar labiau pablogės? Kyla klausimas, ar įsigaliojus įstatyminiams pakeitimams gyventojai vėl neliks nuskriausti dėl naujų mokesčių.

Ar nebus padidinama mokestinė našta?

Įstatymo projekte numatomas naujas mokestis – savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Ši įmoka būtų vienkartinė, savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio, kurią savivaldybei mokėtų fizinis ar juridinis asmuo, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra. Tai reikštų, kad gyventojai tiek norėdami statyti namus ar atlikti rekonstrukciją, kapitalinį remontą turės sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Taip siekiama kompensuoti dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, infrastruktūros plėtrai finansavimas yra skiriamas iš savivaldybių ir valstybės biudžetų, į kuriuos surenkamos lėšos iš gyventojų ir įmonių sumokėtų mokesčių. Akivaizdu, kad įstatymo projekte siūlomas naujas infrastruktūros mokestis padidintų mokestinę naštą gyventojams. Nors įstatymo projektu ir siekiama, kad nekilnojamojo turto vystytojai prisidėtų prie infrastruktūros sukūrimo, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad pakeitimai smarkiai paveiktų gyventojus, kurie būtų priversti mokėti gerokai didesnę kainą už nekilnojamąjį turtą.

Be to, įstatymo projekte numatoma, kad tiek gyventojai norėdami pasistatyti namus, tiek įmonės turės savo pinigais įrengti reikiamą infrastruktūrą, už kurią dalis lėšų vėliau bus kompensuojama. Trūksta aiškumo, kiek lėšų reikės investuoti į infrastruktūros plėtrą ir kokios galimybės bus atgauti patirtas išlaidas.

Bet to, planuojama įvesti skirtingą rajonams infrastruktūros plėtros mokesčio koeficientą dėl ko atsirastų didelė nelygybė, nes vieni gyventojai mokėtų žymiai didesnį mokestį nei kiti. Štai Vilniaus miesto savivaldybės parengtame Vilniaus bendrojo plano projekte netgi planuojama numatyti skirtingą infrastruktūros plėtros mokesčio koeficientą už naujų objektų vystymą tam tikrose Vilniaus dalyse.

Galima daryti prielaidą, kad įvedus tokį mokestį būtų ne tik vėl pažeidžiami gyventojų interesai, bet ir toks mokestis galėtų prieštarauti LR Konstitucijos normoms. LR Konstitucijos 127 straipsnyje numatyta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pamirštamos mažosios savivaldybės

Jeigu įsigaliotų naujasis įstatymas kiltų daug sunkumų mažoms savivaldybėms, kurioms skubiai tektų įdiegti įstatyme numatytus pakeitimus. Pirmiausia, mažoms savivaldybėms bus sunkiau susitvarkyti su atsiradusiomis finansinėmis išlaidomis, kurių atsirastų tiek dėl būtinybės administruoti infrastruktūros plėtros rėmimo programą, pakeisti savivaldybių bendruosius planus bei dėl kitų įstatymo projektų privalomų veiksmų atlikimo.

Projektu įtvirtinama savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus pareigybė, kuris būtų atsakingas už inžinerinės infrastruktūros sprendinių suderinamumą ir atitikimą patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams.

Tačiau įvedus tokią privalomą pareigybę nepagalvojama, kad reikės surasti finansavimą šios pareigybės išlaikymui bei neatsižvelgiama į realius jos poreikius. Be to, įstatymo projekte numatyti aukšti išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai vyriausiojo inžinieriaus pareigybei. Mažesnėse savivaldybėse gali būti gerokai sunkiau rasti tiek aukštus reikalavimus atsitinkančius kandidatus, tiek ir norinčiuosius eiti šias pareigas.

Reikia nepamiršti ir to, kad mažesnės savivaldybės yra ne tokios patrauklios investuotojams, o negalėdamos pritraukti didesnių investicijų, šios savivaldybės gali nesurinkti pakankamai infrastruktūros plėtros įmokų. Tokiu atveju mažosios savivaldybės neturėtų galimybės kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių patiriamų infrastruktūros įrengimo išlaidų.

Ar bus užtikrintas tinkamas gyventojų turto paėmimas visuomenės poreikiams

Įstatymo projekte numatyta, kad dalis savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos gali būti skirta žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansuoti, t.y tais atvejais, kai vykdant infrastruktūros plėtrą prireiktų įrengti susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus, gyventojų privatus turtas galėtų būti paimamas visuomenės poreikiams tenkinti.

Kyla abejonė, ar visoms savivaldybėms pavyks užtikrinti vienodą visuomenės poreikio supratimą, o taip pat kokias kriterijais remiantis bus nusprendžiama, kad infrastruktūros plėtros projektas yra svarbesnis už privačios gyventojų nuosavybės išsaugojimą. Įstatymo projekte yra išskiriama dviejų rūšių savivaldybės infrastruktūra: inžinerinė ir socialinė infrastruktūra. Labai svarbu, kad neatsirastų tokių socialinės infrastruktūros kūrimo atvejų, kai remiantis viešuoju interesu būtų paima privati gyventojų nuosavybė ir atiduodama subjektams tiekiantiems komercines paslaugas.

Svarstys Seime

Taigi, kyla abejonių, ar siūlomi naujieji teisinio reguliavimo pakeitimai leis sėkmingai vykdyti infrastruktūros plėtrą visose savivaldybėse. Ar Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai tikrai išspręs įstatymui keliamus uždavinius t.y. siekiant suvaldyti teritorijų plėtrą nebus pažeisti tiek gyventojų, tiek vystytojų teisėti interesai?

A.Strelčiūnas yra TS-LKD frakcijos Seime narys