Ar kada galėjome pagalvoti, kad staiga pasaulis apvirs aukštyn kojomis? Be jokių karų, be Gamtos sukrėtimų. Net tada, kai seneliai mus pagąsdindavo, kad per „raškažių“ galime prisišaukti „koronę“, tuo netikėjome. Iš štai staiga matome, kad Niujorkas nebe svarbiausias pasaulio didmiestis, kad Didžioji Kinijos siena nebe tvirtovė, meilės įrodymais buvę apkabinimai, bučiniai tapo ginklais, o draugų ir artimųjų nelankymas yra mūsų meilės išraiška…

Ir štai tokioje, tarsi iškreiptų veidrodžių karalystėje, mes jau gyvename trečią mėnesį ir, panašu, kad dar ilgai gyvensime. Todėl dabar kaip niekad yra reikalingi ryžtingi ir apgalvoti valdžios sprendimai atgaivinant ekonomiką, verslą, pritraukiant investicijas, kurios padėtų išlaikyti darbo vietas. Dabar kaip niekad yra reikalingas telkiantis lyderis ir patikima komanda. Deja, kol kas panašiau į I.Krylovo pasakėčią „Gulbė, lydeka ir vėžys“, kai visi trys, rodos, neriasi iš kailio, kad išjudintų vežimą, o šis – nė iš vietos. Iš tribūnų girdim apie solidžią paramą verslui, o verslininkai dejuoja, kad jos nemato. Garsiai pažadėti priedai medikams už darbą „pirmose ir labai pavojingose linijose“, bet medikai sako, kad tuos priedus gavo tik Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai… Klausant valdžios atstovų atrodo, kad ir pinigų netrūksta. Sako, kiek reikės, tiek ir pasiskolinsim. Kad ir visus penkis milijardus. Bet skola – ne žaizda, ji pati neužgyja. Skolą reikės grąžinti, kuri, dievaži, yra milžiniška. Ją grąžinti teks mūsų vaikams, anūkams. Kita kalba būtų, jei tuos paskolintuosius mes išleisime protingai, jei jų gaus tie, kuriems tikrai labiausiai reikia, kurie kažką kurs ir išsaugos darbo vietas.

O rinkimai nenumaldomai artėja. Todėl ir rinkimų pradžia vėlgi kitokia, neįprasta, karantininė. Normaliomis sąlygomis šiuo metu lankyčiau savo rinkėjus, susitikinėčiau su jais, diskutuotume. Nors šiandieninės technologijos jau leidžia daug ką daryti ir nepažeidžiant karantino sąlygų. Nuotolinis darbas, nuotolinės konferencijos labai greitai išmokė ir perkėlė mus į virtualų pasaulį. Tad kol kas ir teks tenkintis bendraujant virtualioje erdvėje, per spaudą. Neprarandu vilties, kad dar bus galimybių ir asmeniškai susitikti, padiskutuoti betarpiškai.

Šiandienos situacijoje būtina nepamiršti ir psichinės, emocinės sveikatos po karantino. Karantino laikotarpiu nukentėjo anaiptol ne tik susirgusieji, darbus praradusieji. Atrodytų, kas čia tokio sėdėti namuose, juk nereikia niekur skubėti, dirbti sunkių fizinių darbų. Bet žmogus negali pilnavertiškai egzistuoti ne tik dėl fizinės veiklos trūkumo, bet ir dėl bendravimo su kitais žmonėmis stygiaus. Žmones slegia nežinia. Šitas klausimas ir pasibaigus karantinui negali būti užmirštas.

Manau, jau pats metas planuoti ir rimtus ateities darbus. Bet kokiu atveju gyvenimas nesustos. Manau, Kelmės krašto žmonėms reikėtų didesnių ambicijų  ir investicijų nei planuojamų pastatyti vėjo jėgainių parką. Argi neapmaudu, kad jį ketinama statyti puikiame Kelmės ar kito krašto kraštovaizdyje ir dėl to konfliktuojama su bendruomenėmis. Visada svarbiausia išlaikyti sveiko proto likučius ir rasti išėjimą iš konfliktinės situacijos. Turbūt būtų galima rasti vietų kur tenkintų abi puses. Juk greta Tytuvėnų ir kituose rajono vietose planuojama įrengti vėjo jėgaines, kurių aukštis dar iki šiol negirdėtas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – daugiau kaip 240 metrų. (Palyginkim: Vilniaus televizijos bokšto aukštis- tik 165 metrai.) Ar tokių „investicijų“ rajonui reikia? Gal jūrines, vėjo jėgaines būtų galimybė statyti Baltijos jūroje, čia turėtų atsakyti Aplinkos ministerija ir paruošti planus, vietoje to, kad skiria daug laiko ruošiant taisykles, kad grįžtume į viduramžius ir būtų medžiojama su lankais.

Investicijų rajonui tikrai reikia ir čia Seimo nario ir rajono vadovų bendras reikalas, kad jų būtų kuo daugiau pritraukta.  Šiomis dienomis Vyriausybė siekdama mažinti koronaviruso sukeltas pasekmes ekonomikai, šalies savivaldybėms skyrė lėšų statybų darbams, pateiktiems investiciniams projektams, mokyklų renovacijoms, kelių tvarkymui ir kitiems infrastruktūros projektams, bet, deja, nėra Kelmės savivaldybės finansuojamų projektų.

Suprantu, kad tikrai ne visi norės girdėti mano nuomonę, nes turi savo įsitikinimus. Todėl nieko ir  nenoriu įrodinėti, bet tiems, kurie manimi patikės ir manys, kad mano veikla kaip politiko prasminga, kviečiu kartu daryti pokyčius Kelmės krašte.

Jonas Gudauskas,

TS-LKD kandidatas į LR Seimą

Kelmės – Šilalės vienmandatėje rinkimų apygardoje

 

Politinė reklama, parengta paties kandidato ir skleidžiama neatlygintinai.