Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio ir Prezidento Gitano Nausėdos šiandien įvyksiantį susitikimą, pažymėjo, jog tokios įkaitusios atmosferos nematėme seniai.

„Temperatūra užkaitusi tiek, kiek esame senokai nematę Lietuvoje. Prezidentas yra principingas, ir akivaizdu, jis užsiėmęs frontą, kurio paleisti negali. Tą jau yra apibūdinę visi politikos apžvalgininkai, politologai, jog priklausomai nuo šios jo kovos, priklausys jo vertinimas ateityje, todėl akivaizdu, kad jam reikia dabar laikyti liniją. Jis pasakė, kad jei susisiekimo ministras J. Narkevičius nenuimamas, tai čia premjero S. Skvernelio atsakomybė, todėl laukiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados. Visų akys nukrypsta į VTEK – pirmą kartą ši institucija tampa valstybinės svarbos, nes gali lemti Vyriausybės ateitį. Kitą vertus R. Karbauskis pasako, kad net jei Prezidentas teiktų nepasitikėjimą S. Skverneliu, Seimas vis tiek išreikštų jam pasitikėjimą. Na, tokios situacijos dar nesam turėję. Valstybė turi būti valdoma ir kažkas turi prisiimti atsakomybę už tai, kas joje vyksta.  Aš esu ne kartą sakęs, kad be abejonės, R. Karbauskis yra tas žmogus, kuris realiai valdo valstybę – jis prisiima atsakomybę de facto už koaliciją, už frakciją, už įstatymus, kurie bus teikiami. Manau, kad tai teisingas Prezidento žingsnis kalbėtis su R. Karbauskiu. Jei nesusitvarkoma su ministru, jei Premjeras nemato problemų, tai kas yra atsakingas už šitą betvarkę? Prezidentas yra dar vis kadencijos pradžioje, bet valstiečių kadencija į pabaigą, tad kaip dabar valstiečiai elgsis, taip juos rinkėjai prisimins per rinkimus“, – sakė G. Landsbergis.

Staigių pokyčių daryti negalima

Plačiau komentuodamas valdančiųjų šią savaitę vykusį balsavimą dėl Prezidento veto 3 proc. rinkimų kartelei atmetimo, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas teigė, jog reikia pagaliau nustoti bandyti keisti rinkimų sistemą prieš pat rinkimus, o imtis bendro konsensuso paieškų.

„Vienintelė kalba, kuri skambėjo, bandant maksimaliai racionaliai išlaikyti diskusiją, jog jei mes kalbame apie didesnį atstovavimą ir demokratiją, mes turime suprasti, kad vienmandatė apygarda yra pati mažiausiai reprezentatyvi rinkimų sistemos dalis – 50 proc. rinkėjų lieka neatstovaujami. To paties R. Karbauskio pavyzdys – 41 proc. Šilainių apygardos jį išrinko, o 59 proc. rinkėjų liko be savo atstovų. Visų pirma reikia nutolti nuo tokių pavyzdžių, kai rinkimų sistema yra kaitaliojama vienos partijos sugalvojimu. Iškėlė vėliavą ir pirmyn, o paskui pasižiūrėsim. Mano siūlymas – pirmiausia nurimkime, pažadėkime rinkėjams, jog niekas jokių staigių pokyčių nedarys, diskusija vyks su ekspertais, rinkimų politikos specialistais, ir tada mes apsispręsime Seime, kai bus aiškus konsensusas. Toks variantas būtų geriausias“.

Trys svarbiausi švietimo klausimai

TS-LKD lyderis aptarė ir Vyriausybės inicijuojamą švietimo susitarimą, kuriame, kol kas, stinga aiškaus turinio ir krypties, ką norima pasiekti.

„Intencija gera ir teisinga, ir Prezidentas apie tai kalbėjo. Mes dar kadencijos pradžioje kvietėme pasirašyti partijų susitarimą, tada valdantiesiems atrodė, kad tokio susitarimo nereikia, nes jie turi savo programą. Baigiantis 4 metams, jiems pasirodė kitaip. Tebūnie. Tačiau dabar pagrindinė problema, jog dokumentas nekokybiškas – tai kompiliacija iš priimtų įsipareigojimų, įstatymų, įvairių idėjų, kurios mažai ką bendro turi, juo labiau, kad Vyriausybė nėra pati savaime pasirašantis subjektas. Jei pasirašo partijos, partijos turi dalyvauti dokumentą rengiant, diskutuoti, ne Vyriausybė. Tačiau svarbiausia, jog reikia diskutuoti, dėl ko galime susitarti. Aš pats sau suskirsčiau klausimus į tris grupes, dėl kurių būtų galima susitarti: pirmas – valdymo klausimas, susijęs su direktoriais, mokyklų tinklu, jungtinėmis klasėmis, kaip mes valdome švietimo sistemą Lietuvoje, kas už ją atsakingas, ar savivalda, ar centrinė valdžia, ar galime kalbėti, kad gimnazijos priskiriamos ministerijoms, o bendrojo lavinimo mokyklos atitenka savivaldai su visomis finansavimo sistemomis? Antra – investicijos. Ar galime sutarti, kur investuojame valstybės pinigus, ar Europos Sąjungos, ar įvairių fondų pinigus: ar į švietimą, universitetų profiliavimą, stiprinimą, ar į bendrąjį lavinimą, ar į viduriniojo mokslo stiprinimą, ar vienkartinėms injekcijoms? Trečia – išlaikymo pinigai ir tai pirmiausia mokytojų atlyginimai – kiek galime sutarti ir kiek didinti? Jei dalyvaučiau darbo grupėje, bandyčiau sutarti dėl tokių bendrų vardiklių. Nėra tiek daug laiko iki rinkimų, bet pradėti diskusijas tikrai galime.“

Privalome A. Lukašenkai įteikti sąskaitą

G. Landsbergis taip pat komentavo šią savaitę visuomenininkų pristatytą pasipriešinimo Rusijos-Baltarusijos projektui – Astravo atominės elektrinės statybai iniciavimą, pažymėdamas, jog kova dar toli gražu nebaigta, nes kol kas pastatyta tik ketvirtadalis numatomos elektrinės.

„Vienareikšmiškai turime nenuleisti rankų, nes Lietuva yra svarbi kovotoja ES šiuo klausimu. Man atrodo, yra dvi pačios svarbiausios kryptis, kuriomis reikia dirbti šiuo klausimu. Pirma – užsienio politika. Mes turime labai aktyviai dirbti, to šiek tiek nedaro ministras Linkevičius, kad mūsų partneriai žinotų, kokia yra mūsų pozicija ir siekti jų palaikymo mūsų byloje, kad Latvija, Estija, Skandinavija jungtųsi prie mūsų ir nepirktų nešvarios elektros energijos, nes visi gali atsidurti čia, kur esame mes.  Antra – turime labai realiai pradėti kalbėti, kiek mums kainuos veikiantis Astravas. Prieš kelias dienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vyko pristatymas priešgaisrinės saugomos. Lietuva dabar išleidžia mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, kad nusipirktume jodo. Privalome tai daryti. Mes turime ruošti evakuacijos planus, įsigyti transportą, sirenas, jau dabar įsigyta Neries vandens tikrinimo sistema – yra gausybė dalykų ką reikia padaryti ir jie kainuoja realius pinigus. Reikia kalbėti apie tai, kiek mums reikės pinigų ir sąskaitą siųsti A. Lukašenkai. Net jei tai bus ir teorinė sąskaita, mielas Aliaksandrai, tu tai padarei nepasitaręs, nepaklausęs, užkrovei mums ne tik grėsmę, bet ir finansinę naštą. Vieną dieną mes tų pinigų pareikalausime, gal net per teismą“, – teigė G. Landsbergis.

www.tsajunga.lt