Šveicarų psichiatras, vienas talentingiausių Sygmundo Freudo mokinių, kuris vėlaiu pasuko savarankišku keliu ir sukūrė analitinės psichologijos kryptį. Jis mokė apie kolektyvinės pasąmonės, kuri reiškiasi per archetipus egzistavimą. Psichoterapijos tikslu Jungas laikė žmogaus individuaciją.

Žmogus, kuris nepraėjo per savo aistrų pragarą, niekada neįveikė jų.

Visa tai, kas erzina kituose žmonėse, gali padėti man save suprasti.

Netgi aukšto intelekto žmogus gali pasukti klaidingu keliu, jei trūksta intuicijos ar jautrumo.

Jei esate talentingas, tai tereiškia, kad turite kuo dalintis.

Kuo senesnis darausi, tuo blogiau save pažįstu ir tuo mažiau apie save žinau.

Kiekvienas privalome sau atsakyti į esminį klausimą: ar aš turiu kokį ryšį su begalybe? Šiuo kriterijumi vertinamas mūsų gyvenimas. Tik kai suvoksime, jog svarbiausia yra tai, kas susiję su begalybe, mes nebekreipsime dėmesio į mažmožius ir antraeilės reikšmės dalykus.

Psichiatrijos praktikoje dažnai pasitaiko, kad pacientas turi savo istoriją, kurios nepasakoja ir kurios paprastai niekas nežino. Tikrasis gydymas man prasideda tik tuomet, kai sužinau tą asmeninę istoriją. Ji yra paciento paslaptis, kuri jį ir sugniuždė. Kartu su ja atrandamas ir raktas ligai gydyti.

Dviejų didžių asmenybių susitikimas panašus į dviejų cheminių element kontaktą: jei įvyksta bent kokia reakcija, keičiasi visi joje dalyvaujantys elementai.

Didžiausia kiekvieno vaiko našta – neišsipildžiusios tėvų svajonės.

Fanatizmas – tai užgniaužtos abejonės simptomas. Jei žmogus iš tiesų įsitikinęs, kad yra teisus, jis gali išlikti visiškai ramus ir svarstyti priešingą poziciją be menkiausio susierzinimo.