TS-LKD frakcijos Seime nario kalba, svarstant Prezidento veto Seimo rinkimų įstatymui.
Gerbiami kolegos, pasikalbėkime apie tai, kas šiandien vyksta čia, Seime. Turbūt visi suprantame, kad bandymas įveikti Prezidento veto nėra nuoširdus noras padidinti demokratiją Lietuvoje, o tai yra žmonių noras išspręsti savo asmeninius arba tam tikrus grupinius interesus. Tai nėra nuoširdu vien dėl to, kad priėmę šitą įstatymą jūs sukursite politinį ir teisinį chaosą Lietuvoje. Jau dabar Europos Parlamento kartelė yra 5 %, savivaldybių tarybų rinkimų kartelė – 4 %, įveikus Prezidento veto – liks 3 %. Tai yra chaosas, kuris liudija, kad jūs sprendžiate asmeninius, grupinius interesus, o ne bandote pertvarkyti sistemiškai mūsų rinkimų sistemą.
Svarbiausia taisyklė demokratinėje šalyje – nespręsti savo pačių politinio likimo. Todėl visi tarptautiniai dokumentai liudija, kad jeigu priimi reformą, keiti sprendimą, tai turi būti dar nuo kitų rinkimų. Tad jeigu jūs būtumėte įregistravę šį pasiūlymą nuo 2024 metų Seimo rinkimų, būtų galima kalbėti kitaip. Deja, bet yra kaip yra.
Aš suprantu, kad kai kurie 20 ar 30 metų Seime sėdintys politikai save mato Lietuvos lordais. Lordas G. Kirkilas, lordas J. Bernatonis – skamba gražiai, bet ar visa to verta. Todėl aš kreipiuosi į kitus parlamentarus, kurie dabar balsuoja prieš Prezidento veto, pagalvoti, kam jūs žaidžiate šį primestą ir svetimą žaidimą, kam jūs leidžiate savimi manipuliuoti.
Vakar išgirdau tezę: valstybė, kuri turi didesnį negu 3 % barjerą, yra nelaikoma demokratine. Gerbiamas Ramūnai, man regis, kažkas jus stipriai klaidina, ir tikiuosi, kad tai nėra lietuviškieji lordai. Jungtinėje Karalystėje Atstovų rūmų vienmandatėse apygardose užtenka surinkti tik daugiau balsų, tai gali būti ir 30 %, ir tu tapsi parlamentaru. Vokietijoje, Bundestage, galioja ta pati 5 % taisyklė. Ar kas nors gali šias valstybes pavadinti nedemokratinėmis?
Tarptautiniai dokumentai ir ta vadinamoji Venecijos komisija, tai yra esminis dokumentas vertinant rinkimų procesų skaidrumą ir demokratiškumą, aiškiai sako, kad bet kokie rinkimų sistemos pakeitimai negali vykti likus mažiau nei metams iki rinkimų. Taip, aš esu girdėjęs apie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją, bet, mielieji, tai yra vienas iš šimto susirinkusių parlamentarų priimtas dokumentas, kuris neturi jokio įpareigojančio pobūdžio, jokio politinio svorio. Tai ne Venecijos komisijos dokumentas, kurį mes visą laiką rodome Rytų šalims, kai kalbame apie jų demokratiją, apie jų skaidrumą, apie jų politines reformas.
Dar įdomiau yra šios rezoliucijos Parlamentinėje Asamblėjoje 2007 metais atsiradimo istorija. Ji nebūtų įmanoma, jeigu jai nepritartų atskiri Parlamentinės Asamblėjos komitetai. Ir štai įdomus faktas, kad vieno iš komitetų, be kurio pritarimo šios rezoliucijos nebūtų, autorė, pranešėja yra „Vieningosios Rusijos“ (Jedinaja Rossija“) atstovė L. Pirožnikova. Kitaip sakant, šitas sprendimas buvo palaimintas toje pačioje Rusijoje, turinčioje nemažą įtaką Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Dar daugiau. Aš nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar galbūt yra priežastinis ryšys, bet šiandien Rusijoje kaip tik prasidėjo svarstymai: kai rekordiškai nukrito „Vieningosios Rusijos“ parama, nusprendė irgi sumažinti rinkimų kartelę iki 3 %, kad jų satelitinės politinės jėgos patektų į jų valstybės Dūmą ir galėtų sukurti absoliučią daugumą. Ar tai yra mūsų kelias, aš noriu jūsų paklausti ir tikiuosi, jūs atsakysite, kad tai nėra mūsų kelias. Rusijos kelias nėra mūsų kelias.
Ir baigdamas noriu visų gražiai ir nuoširdžiai paprašyti: galvokite savo galva, jūs esate drąsūs, išmintingi žmonės, neleiskite, kad kas nors tampytų už virvučių. Pilkieji kardinolai sėdi dabar kampe, džiaugiasi ir trina rankomis, kad jus kažkas kaip šachmatų figūrėles stumdo.
Pakomentuokit