TS-LKD frakcijos Seime nario kalba, svarstant Prezidento veto Seimo rinkimų įstatymui.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­si­kal­bė­ki­me apie tai, kas šian­dien vyks­ta čia, Sei­me. Tur­būt vi­si su­pran­ta­me, kad ban­dy­mas įveik­ti Pre­zi­den­to ve­to nė­ra nuo­šir­dus no­ras pa­di­din­ti de­mo­kra­tiją Lie­tu­vo­je, o tai yra žmo­nių no­ras iš­spręs­ti sa­vo as­me­ni­nius ar­ba tam tik­rus gru­pi­nius in­te­re­sus. Tai nė­ra nuo­šir­du vien dėl to, kad pri­ėmę ši­tą įsta­ty­mą jūs su­kur­si­te po­li­ti­nį ir tei­si­nį cha­o­są Lie­tu­vo­je. Jau da­bar Eu­ro­pos Par­la­men­to kar­te­lė yra 5 %, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų kar­te­lė – 4 %, įvei­kus Pre­zi­den­to ve­to – liks 3 %. Tai yra cha­o­sas, ku­ris liu­di­ja, kad jūs spren­džia­te as­me­ni­nius, gru­pi­nius in­te­re­sus, o ne ban­do­te per­tvar­ky­ti sis­te­miš­kai mū­sų rin­ki­mų sis­te­mą.

Svar­biau­sia tai­syk­lė de­mo­kra­tinėje ša­ly­je – ne­spręs­ti sa­vo pa­čių po­li­ti­nio li­ki­mo. To­dėl vi­si tarp­tau­ti­niai do­ku­men­tai liu­di­ja, kad jei­gu pri­imi re­for­mą, kei­ti spren­di­mą, tai tu­ri bū­ti dar nuo ki­tų rin­ki­mų. Tad jei­gu jūs bū­tu­mė­te įre­gist­ra­vę šį pa­siū­ly­mą nuo 2024 me­tų Sei­mo rin­ki­mų, bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti ki­taip. De­ja, bet yra kaip yra.

Aš su­pran­tu, kad kai ku­rie 20 ar 30 me­tų Sei­me sė­din­tys po­li­ti­kai sa­ve ma­to Lie­tu­vos lor­dais. Lor­das G. Kir­ki­las, lor­das J. Ber­na­to­nis – skam­ba gra­žiai, bet ar vi­sa to ver­ta. To­dėl aš krei­piuo­si į ki­tus par­la­men­ta­rus, ku­rie da­bar bal­suo­ja prieš Pre­zi­den­to ve­to, pa­gal­vo­ti, kam jūs žai­džia­te šį pri­mes­tą ir sve­ti­mą žai­di­mą, kam jūs lei­džia­te sa­vi­mi ma­ni­pu­liuo­ti.

Va­kar iš­gir­dau te­zę: vals­ty­bė, ku­ri tu­ri di­des­nį ne­gu 3 % bar­je­rą, yra ne­lai­ko­ma de­mo­kra­tine. Ger­bia­mas Ra­mū­nai, man re­gis, kaž­kas jus stip­riai klai­di­na, ir ti­kiuo­si, kad tai nė­ra lie­tu­viš­kie­ji lor­dai. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je At­sto­vų rū­mų vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se už­ten­ka su­rink­ti tik dau­giau bal­sų, tai ga­li bū­ti ir 30 %, ir tu tap­si par­la­men­ta­ru. Vo­kie­ti­jo­je, Bun­des­ta­ge, ga­lio­ja ta pa­ti 5 % tai­syk­lė. Ar kas nors ga­li šias vals­ty­bes pa­va­din­ti ne­de­mok­ra­ti­nė­mis?

Tarp­tau­ti­niai do­ku­men­tai ir ta va­di­na­mo­ji Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­ja, tai yra es­mi­nis do­ku­men­tas ver­ti­nant rin­ki­mų pro­ce­sų skaid­ru­mą ir de­mo­kra­tiškumą, aiš­kiai sa­ko, kad bet ko­kie rin­ki­mų sis­te­mos pa­kei­ti­mai ne­ga­li vyk­ti li­kus ma­žiau nei me­tams iki rin­ki­mų. Taip, aš esu gir­dė­jęs apie Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos re­zo­liu­ci­ją, bet, mie­lie­ji, tai yra vie­nas iš šim­to su­si­rin­ku­sių par­la­men­ta­rų pri­im­tas do­ku­men­tas, ku­ris ne­tu­ri jo­kio įpa­rei­go­jan­čio po­bū­džio, jo­kio po­li­ti­nio svo­rio. Tai ne Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­jos do­ku­men­tas, ku­rį mes vi­są lai­ką ro­do­me Ry­tų ša­lims, kai kal­ba­me apie jų de­mo­kra­tiją, apie jų skaid­ru­mą, apie jų po­li­ti­nes re­for­mas.

Dar įdo­miau yra šios re­zo­liu­ci­jos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je 2007 me­tais at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja. Ji ne­bū­tų įma­no­ma, jei­gu jai ne­pri­tar­tų at­ski­ri Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos ko­mi­te­tai. Ir štai įdo­mus fak­tas, kad vie­no iš ko­mi­te­tų, be ku­rio pri­ta­ri­mo šios re­zo­liu­ci­jos ne­bū­tų, au­to­rė, pra­ne­šė­ja yra „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ (Je­di­na­ja Ros­si­ja“) at­sto­vė L. Pi­rož­ni­ko­va. Ki­taip sa­kant, ši­tas spren­di­mas bu­vo pa­lai­min­tas to­je pa­čio­je Ru­si­jo­je, tu­rin­čio­je ne­ma­žą įta­ką Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je.

Dar dau­giau. Aš ne­ži­nau, ar tai at­si­tik­ti­nu­mas, ar gal­būt yra prie­žas­ti­nis ry­šys, bet šian­dien Ru­si­jo­je kaip tik pra­si­dė­jo svars­ty­mai: kai re­kor­diš­kai nu­kri­to „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ pa­ra­ma, nu­spren­dė ir­gi su­ma­žin­ti rin­ki­mų kar­te­lę iki 3 %, kad jų sa­te­li­ti­nės po­li­ti­nės jė­gos patek­tų į jų vals­ty­bės Dū­mą ir ga­lė­tų su­kur­ti ab­so­liu­čią dau­gu­mą. Ar tai yra mū­sų ke­lias, aš no­riu jū­sų pa­klaus­ti ir ti­kiuo­si, jūs at­sa­ky­si­te, kad tai nė­ra mū­sų ke­lias. Ru­si­jos ke­lias nė­ra mū­sų ke­lias.

Ir baig­da­mas no­riu vi­sų gra­žiai ir nuo­šir­džiai pa­pra­šy­ti: gal­vo­ki­te sa­vo gal­va, jūs esa­te drą­sūs, iš­min­tin­gi žmo­nės, ne­leis­ki­te, kad kas nors tam­py­tų už vir­vu­čių. Pil­kie­ji kar­di­no­lai sė­di da­bar kam­pe, džiau­gia­si ir tri­na ran­ko­mis, kad jus kaž­kas kaip šach­ma­tų fi­gū­rė­les stum­do.