Liaudies išmintis sako: viena bėda – ne bėda, tarsi maža būtų nelemtojo viruso. Tuo metu, kai reikia priimti labai atsakingus ir neatidėliotinus sprendimus, kai reikia ieškoti būdų, kaip kuo greičiau išsikapstyti iš pandemijos sukeltų padarinių, Kelmėje pačiu nedėkingiausiu metu driokstelėjo ir neeilinis skandalas – pareigūnai sulaikė merą įtariant kyšio ėmimu, o teismas dar ir visam pusmečiui nuo pareigų nušalino. Tuo tarpu Šilalės rajono valdžia rengia Savivaldybės administracijos pertvarką, kurioje, beje, numatytas ir seniūnijų naikinimas, už žmonių nugarų svarstomi kiti svarbūs klausimai. Tačiau apie pagalbą nuo karantino nukentėjusiam smulkiajam verslui ir žemės ūkiui kol kas nei Kelmėje, nei Šilalėje visiškai nediskutuojama.

Tikiu, kad verslo žmonės ir žemdirbiai turi gerų pasiūlymų. Reikėtų būti atviriems juos priimti. Net neabejoju, kad susėdus bendrai diskusijai, būtų galima parengti labai aiškų ir konkretų planą, kuo gali Savivaldybė prisidėti prie pandemijos sukeltų pasekmių mažinimo. Štai Kelmės rajono biudžetas yra 38 mln. Eurų, o pusė jo, apie 19 mln. yra surenkama vietoje. Šilalės rajono biudžetas yra šiek tiek mažesnis – apie 26 mln. Eurų, o vietoje surenkama daugiau nei pusė jo – apie 14,5 mln.

Į Savivaldybės biudžetą patenka mokesčiai, kurie yra nustatyti savivaldybės tarybos: žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, nuompinigiai už išnuomotą rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jame esantį inventorių, vietinė rinkliava už komunalines atliekas… Daugiausiai rajono biudžetą papildo gyventojų pajamų mokestis. Todėl yra labai svarbu, kad plėstųsi verslai, kad kurtųsi darbo vietos, augtų darbo užmokestis. Tad ar nereikėtų už tą laikotarpį, kada verslas privalėjo sustabdyti savo veiklą ir buvo uždarytas, minėtus mokesčius sumažinti arba iš viso  jų neskaičiuoti, iki kol atnaujins veiklą?

Šiandienos situacijoje privalu naujai pažvelgti ir į vietos turizmą. Dabar kaip niekad palankus metas pažinti Lietuvą, o kartu ir padėti išgyventi smulkiam vietiniam verslui. Dabar puikus metas parodyti solidarumą su vietos verslininkais ir amatininkais, atrasti jų parduodamą produkciją, teikiamas paslaugas.

Man yra keista girdėti, kad žmogus tarsi turėtų jausti dėkingumą valdžiai už tai, kad iki šios „koronės“ keletą metų iš eilės Lietuvos biudžetas didėjo, kad augo ekonomika, kad galėjome sau daugiau leisti. Ne, tai buvo visų Lietuvos žmonių, mokesčių mokėtojų indėlis. Tai jų dėka pilnėjo biudžetas, gyvenome vis geriau. Tad šiandiena būtina priimti sprendimus, kaip padėti tiems, kurie tą biudžetą pildė. Jokiu būdu negalima palikti jų vienų kapanotis, o dar blogiau pasakyti, kad toks tas ir verslas, jei nė mėnesio neišgyvena… Rodos, kasdien girdime, kaip mūsų Vyriausybė ketina padėti verslui, kokius verslo gelbėjimo planus paruošė, tačiau kodėl tuomet žmonės dejuoja dėl biurokratinių trikdžių, dėl pavėluotai gaunamos (arba visai negaunamos) pagalbos? Kartais susidaro įspūdis, kad valdžia žmogui duoda ir už tai reikia būti dėkingiems. Nieko ji neduoda. Ji pati gyvena tik iš mokesčių mokėtojų pinigų. O jei duoda, tai tik tų pačių mokesčių mokėtojų suneštus pinigus. Tiesa, dabar dar ir daug skolinasi. Bet ir tuos paskolintuosius reikės ne kam kitam, o tiems patiems mokesčių mokėtojams grąžinti.

Manau, kad pats laikas imtis iniciatyvos ir kuo skubiau spręsti dėl savivaldybės pagalbos smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkiui, kad jie kaip greičiau pajustų realią pagalbą.

Jonas Gudauskas,

TS-LKD kandidatas į LR Seimą

Kelmės – Šilalės vienmandatėje rinkimų apygardoje 

Politinė reklama, parengta paties kandidato ir skleidžiama neatlygintinai