Artėjant Seimo rinkimams, vis dažniau girdžiu klausiant, kam man reikia politikos ir ką galėčiau padaryti Seime, kuriuo žmonės po kiekvienų rinkimų vis labiau nusivilia. Atsakau paprastai: kiekvienas kraštas turi užsiauginti savo mokytojus, gydytojus, menininkus, taip pat ir politikus, kurie galėtų pasakyti, ko mums reikia, ir ten, Vilniuje, paaiškinti, kuo gyvena ant žemės stovintys ir ją dirbantys žmonės.

Mano kelias į politiką prasidėjo vaikystėje. Tėtis nuolat primindavo, kad jo dėdė Jonas Gudauskas 1938 -1939 metais Lietuvos vyriausybėje buvo teisingumo ministras, įsteigė nepriklausomos Lietuvos Apeliacinius rūmus ir tapęs pirmuoju jų pirmininku sprendė sunkiausias ir painiausias to meto bylas.  Beje, dėdės žmona buvo kelmiškė Stasė Makauskaitė, o jų santuoka įvyko Liolių bažnyčioje.

Vakarais nuolat girdėdavome Romo Sakadolskio „Amerikos balsą“, Kūčios ir Kalėdos buvo didžiausios šeimos šventės. Iš pokalbių su seneliais, prisiminimų, kaip būdavo Nepriklausomoje Lietuvoje, mano vaizduotėje labai anksti susiformavusi valstybingumo samprata. Ji ir nuvedė į Tėvynės sąjungą – jos nariu tapau dar 1993 metais, grįžęs iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje.

Per pastaruosius dvylika metų, išbandęs įvairias pareigas Šilalės rajono vadovybėje ir pirmuosius tiesioginius mero rinkimus, supratau, ką reiškia žmonių pasitikėjimas ir kas yra tikroji lyderystė. Tai ne juostelių perkirpimas šventėje, o buvimas su savo bendruomene sunkiausiais momentais, kai reikia ypatingo supratimo ir palaikymo.

Politikoje nėra nieko svarbiau už patikimumą. Karšti ginčai, politinė konkurencija, blaškymasis, šokinėjimas iš vienos partijos į kitą, pažadų dalijimas ir liežuviu malimas seniai niekam nieko gero neduoda, nes žmonės nori stabilumo, jiems reikia, kad valstybės sprendimai būtų aiškūs ir prognozuojami.  Ypač tokiose situacijoje, kaip dabar, kai tenka stačia galva visiems kristi į ekonominę krizę ir kovoti su nematomu priešu.

Turiu padėkoti savo Mamai, mus, devynis vaikus, išmokiusiai pačių svarbiausių dalykų: mokėjimo suprasti, užjausti, pasidalinti, gyventi bendrystėje, problemas sprendžiant be pykčio, o  kalbantis ir ieškant ne tik  mums, bet ir visai šeimai priimtino kelio. Be šių savybių nebūčiau galėjęs tapti politiku, suprasti ir atjausti žmones. Apgailestauju tik dėl to, kad mano pasirinkimas Mamai sukėlė daug širdies skausmo. Tai, ką politikai  priima kaip neišvengiamą kritiką, tampa mūsų mamų ašaromis…

Niekada nebijojau jokio darbo. Grįžęs iš Lietuvos kariuomenės, staiga mirus tėčiui, kartu su seserimis ir broliais padėjome mamai rūpintis ūkiu. Vėliau pagal kelmiškio, šviesios atminties Seimo nario, Nepriklausomybės akto signataro Antano Račo kuruojamą jaunųjų ūkininkų programą išvažiavau į žemės ūkio praktiką Vokietijoje. Savivaldybės administracijoje eiliniu specialistu pradėjau dirbti 1995 metais. Dabar, dirbdamas Vilniuje, matau, kaip daugelis valstybės sprendimus ruošiančių ir net juos priimančių žmonių net neįsivaizduoja, kaip tie sprendimai bus įgyvendinami ir kokį poveikį žmonėms turės regione ar atokiame kaime.

Taip yra dėl to, jog sprendimus rengia žmonės, kurie nelabai supranta, ko reikia, kad regionuose galėtų įsitvirtinti ir išgyventi verslas. Tik nuo to, koks jis bus stiprus, priklauso, ar bus darbo vietų, ar žmonės bus patenkinti uždarbiu,  liks gyventi mažuose  miesteliuose ar ieškos vietos po saule didmiesčiuose arba užsienyje.

Šilalė, Kelmė, kur žmonės man pasiūlė atstovauti juos Seime, yra kaimiški rajonai, čia gyvenančių poreikiai yra paprasti ir aiškūs. Visuomenės sensta, reikia daugiau socialinių paslaugų, geresnės sveikatos apsaugos kokybės ir tą būtinai turėsime užtikrinti. Bet turime galvoti ir apie jaunimą, jaunas šeimas. Visada sakiau, kad prioritetu turi tapti švietimas, nes investuoti į vaikus, jų išsilavinimą, matau didžiausią prasmę. Svarbi ir kultūra, nes ji formuoja žmogų. Kokius piliečius užauginsime Lietuvai, tokia ji ateityje ir bus.

Jaučiuosi stiprus regionų atstovas, nes tvirtai tebestoviu ant žemės ir žinau,  ko jūs iš manęs tikitės. Neabejoju, jog artimiausiu metu išgirsime daugybę pažadų ir priesaikų, vėl bus kalbomis planuojama sukurti šimtus darbo vietų, pastatyti gamyklas ir nutiesti kelius, bet ilgus metus kaupta patirtis rodo, jog tai šakėmis ant vandens surašyti raštai – bangelė nuraibuliuoja ir jų nelieka.

Akivaizdu tai, jog niekas geriau už mus pačius nežino, ko mums reikia ir ką būtų galima padaryti. Būtent tai ir paskatino priimti pasiūlymą Seime atstovauti Šilalės ir Kelmės kraštui. Tikiu, kad stengiantis ir nuoširdžiai dirbant, įmanoma daug pasiekti.

Jonas Gudauskas,

TS-LKD kandidatas į LR Seimą Kelmės-Šilalės vienmandatėje rinkimų apygardoje

 

Politinė reklama, parengta paties kandidato ir skleidžiama neatlygintinai.