Tikriausiai metų pradžioje nė vienas nepagalvojome, kad šie metai taps išskirtiniu išbandymu  visuomenei, ekonomikai ir valdžiai – kelintas mėnuo gyvename karantine. Ir nors gyvenimas po truputį grįžta į įprastą ritmą, norint atgaivinti ekonomiką, verslą, investicijas, reikia ryžtingų ne tik valstybės, bet ir vietinės mūsų valdžios sprendimų, visuomenę telkiančio lyderio bei stiprios komandos. Būtent to labiausiai šiuo metu pasigendu Šilalės savivaldybės taryboje ir administracijoje.

Dar mūsų seneliai sakydavo, jog „raškažius“ prišauks „koronę“. Jau trečias mėnuo su ja ir gyvename. Vyriausybė karantino padarinius mėgina mažinti, saujomis berdama skolintus pinigus, yra patvirtintas ekonomikos gaivinimo planas, o siekis išsaugoti darbo vietas skatina greičiau grįžti į normalų gyvenimą ir galvoti apie rytojų.

Tačiau, regis, tokio rimto galvojimo labai stinga mūsų rajone. Kol kas nebuvo Šilalės rajono vadovų susitikimų su rajono verslininkų ir ūkininkų asociacija ir nesvarstyta kuo galėtų Šilalės savivaldybė padėti šiuo ekonomikos nuosmukio metu.

Tiesa, dabar daug diskutuojama apie bendrą turėjusį būti keturių Tauragės regiono keturių savivaldybių projektą „Tauragė +“. Jis turi padėti sumažinti Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės savivaldybių gyventojų socialinę bei ekonominę atskirtį. Bet bent jau kol kas Šilalė yra savotiškas šio projekto stabdis – savivaldybės tarybos posėdžiuose vis grįžtame prie strategijos svarstymo, nors kitų savivaldybių merai jau pasirašė susitarimą bendradarbiauti.

Dirbant meru ir tuo pačiu būnant Tauragės regiono plėtros tarybos pirmininku, teko Seime ir ministerijose atstovauti mūsų regionui, gilintis į teikiamus bendrus projektus, ieškoti bei surasti bendrus susitarimus. Būdavo ir ginčų, ir konkurencijos su kaimynais. Pavyzdžiui, dėl „Sodros“ regioninio padalinio įsikūrimo ir baseino statybos Šilalėje konkuravome su Taurage, o ieškant vietos artilerijos batalionui – su Telšiais. Tačiau galiu drąsiai ir atvirai pasakyti, kad mūsų sėkmę lėmė greitai priimti sprendimai, aiškus tikslo turėjimas ir nebijojimas argumentais pakovoti su gerokai didesniais rajonais.

Derybos tarp keturių savivaldybių dėl projekto „Tauragė+“ vyko kone metus. Man apie jo svarbą regionui taip pat teko nemažai diskutuoti Vidaus reikalų ministerijoje, Tauragės regiono plėtros taryboje, kalbėtis su strategiją ruošti padėjusiais ekspertais. Turiu prisipažinti, jog buvau vienintelis Šilalės savivaldybės tarybos narys, pateikęs savo pasiūlymus ekspertams ir kaimyninių savivaldybių merams. Džiaugiuosi, kad daliai tų pasiūlymų projekte atsirado vietos. Pasikeitus valdžiai, šis darbas atiteko dabartiniams valdantiesiems. Dabar jau žinome, kad Šilalės rajono savivaldybės atstovai, deja, neturėjo aiškaus plano bei vizijos. Todėl belieka apgailestauti, kad tikrai geru galėjęs tapti projektas dėl mūsų valdžios lyderystės bei diplomatiškumo trūkumo, negebėjimo laikytis sutarto žodžio iššaukė konfliktą su kaimyninių rajonų vadovais.

Išaiškėjus nesutarimams, paprašiau projekto derybų protokolų, kurie galėtų paaiškinti, kas buvo suderėta ir pasirašyta. Gavau atsakymą, jog visi susitarimai buvo žodiniai. Tai reiškia, kad jokių duomenų apie tai, kas buvo susitarta ir kas išbraukta, nėra. Tad ir kaltinti kaimynų niekuo negali: tariantis žodžiu, nežinai, kaip tą patį dalyką supranta kiti.

Išanalizavęs strategijoje iškeltus tikslus bei suplanuotus darbus, suskaičiavau, jog Šilalės rajono projektams skirta 2 mln. eurų, Tauragės – 5,5 mln. Eur, Jurbarko – 4,2 mln. Eur, Pagėgių – 1,3 mln. Eur. Skirtumas – labiau nei akivaizdus.

Ir vis tik norėčiau tikėti, jog šis projektas taps pamoka mūsų savivaldybės vadovams, praradusiems gerą vardą ir kitų rajonų merų pasitikėjimą. Siekiant ateityje išvengti susikirtimų su kaimynais, Šilalės rajono vadovams teks dar ilgai stiprinti derybinius raumenis…

Bet yra, kaip yra ir reikia toliau judėti į priekį: baigti rengti projektą, kuris bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.

Kita vertus, negalime susikoncentruoti vien tik ties „Tauragė+“ strategija, kokia svarbi ji mums beatrodytų. Šiemet Šilalės savivaldybės administracijos laukia kur kas didesnis išbandymas. Rajono vadovams reikėtų skubiai susirūpinti, kaip greitai ir efektyviai panaudoti ekonomikai skatinti skirtas valstybės lėšas. Visai neseniai tarsi iš dangaus Šilalei nukrito valstybės milijonai, kuriuos privalome panaudoti. Bet ar pajėgsime? Štai Laisvalaikio ir sporto komplekso (sporto salės) statyboms numatytas 1 mln. Eur, Šilalės kultūros centro išorės ir vidaus rekonstrukcijai ir įrangai įsigyti skirta 1,2 mln. Eur, o Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pradinės mokyklos pastato modernizavimui bei teritorijos sutvarkymui – 466 tūkst. Eur.

Vyriausybė nurodo, jog lėšos bus skirtos tik tuomet, jei iki liepos pradžios pavyks pasirašyti rangos darbų sutartis. Tai reiškia, kad privalome veikti labai greitai ir tiksliai. Arba iškart žmonėms pasakyti teisybę, jog skirtų pinigų pasiimti nesugebėsime. Trypčiojimas, vėlavimas priimti sprendimus, dejavimas, kad nesame pasiruošę, neturime parengtų projektų ar juos reikia taisyti, Šilalei reikštų dar vieną didelį praradimą. Jei Šilalės valdžia nesugebės panaudoti skirtų milijonų, juos pasiims kitos savivaldybės, kaip atsitiko pernai, Šilalei nepajėgus įsisavinti 0,5 mln. Eur investiciją keliams taisyti ir žvyrkeliams asfaltuoti.

Norisi tikėti, kad tokios nepateisinamos klaidos nesikartos, todėl kviečiu Šilalės rajono vadovus ir savivaldybės tarybos narius susitelkti rimtam darbui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Šilalės savivaldybės taryboje nariai yra visada pasiruošę padėti bei prisidėti, priimant svarbius sprendimus ir įgyvendinant rajonui gyvybiškai svarbius projektus.

Jonas GUDAUSKAS

TS-LKD kandidatas į LR Seimą Kelmės-Šilalės vienmandatėje rinkimų apygardoje

Politinė reklama, parengta paties kandidato ir skleidžiama neatlygintinai.