TS-LKD tarybos reozliucija:

–       Įvertinusi, kad dėl pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo, didelio politinio nestabilumo, Brexit‘o, ir kitų globalių tendencijų prognozuojamas ir Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo lėtėjimas;

–       Konstatuodama, kad XVII Vyriausybė veikusi ekonomikos augimo metais neįgyvendino jokių struktūrinių reformų, reikalingų Lietuvai ištrūkti iš vidutinių pajamų spąstų, o praėjusiais metais pradėta neapgalvota ir žalinga mokesčių reforma milijardas milijonui nulėmė kitų metų biudžeto išlaidų ir naujų mokestinių iniciatyvų chaotiškumą. Ši reforma iš valstybės biudžeto pajamų išima milijardą eurų pajamų, todėl biudžete taip katastrofiškai trūksta lėšų viešojo sektoriaus finansavimui;

–       Neabejodama, kad atsitiktinės ir populistinės mokesčių iniciatyvos tokios kaip bankų ar prekybos tinklų apmokestinimas tik padidins paslaugų ar prekių kainas, ir tai taps eilinių vartotojų papildomas apmokestinimu;

–       Įvertinusi, kad dėl artėjančių 2020 m. Seimo rinkimų valdantieji pamynė atsakingo valstybės viešųjų finansų formavimo principus. Priešrinkiminis biudžetas formuojamas itin padrikai: priėmus neatsakingai biudžeto pajamas mažinančią mokesčių reformą, skubotai siūloma įvesti naujus mokesčius, kurių poveikis šalies gyventojams ir ekonomikos augimui neįvertintas. Tačiau tuo pat metu prisiimami nauji valstybės įsipareigojimai – didinti vaiko pinigus, įvairias socialines išmokas, o metų gale ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį – didelę dalį šio augimo nukeliant į priešrinkiminį laikotarpį, o pilnų metų ciklo našta užkraunama jau naujai išrinktam Seimui ir Vyriausybei;

–       Įvertinusi partijos patirtį, sukauptą suvaldant kritinę šalies ekonominę ir finansinę situaciją, kurios tikrasis mastas išryškėjo tik po 2008 m. Seimo rinkimų, TS-LKD suformavus Vyriausybę.  2007 priešrinkiminiais metais dirbusi G. Kirkilo Vyriausybė elgėsi lygiai taip pat kaip šiuo metu elgiasi S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė: ne tik didinamas einamųjų metų deficitas, bet prisiimami nepamatuoti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai be tvarių biudžeto pajamų šaltinių tokiu būdu tik imituojant viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimą.

–       Pabrėždama, kad Lietuva mokesčių, biudžeto, ekonomikos politikoje turi išaugti iš atsitiktinių sprendimų laikotarpio, nes tik ilgalaikė ir stabili mokestinė, finansų ir ekonomikos politika leis pasiekti norimų rezultatų: išvengti vidutinių pajamų spąstų, kurti konkurencingą ekonomiką, didinti perskirstymą per biudžetą ir geriau finansuoti viešąjį sektorių;

Siūlo:

  1. Balsuoti prieš neatsakingą, priešinantį, realiai biudžeto pajamomis nepagrįstų pažadų netesintį 2020 metų valstybės biudžetą;
  2. Prezidiumui sudaryti grupę, kuri parengtų konkrečius 2021 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto formavimo principus, kurie leistų nuosekliai pasiruošti ekonomikos lėtėjimui ir įsipareigojimų vykdymui, kad Lietuvos žmonės būtų ramūs dėl savo ateities;
  3. Vyriausybei nesiėmus reikiamų sprendimų, kuriais būtų užtikrintas savalaikis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų pažadų tesėjimas, esant pagrįstai būtinybei LR Prezidentą Gitaną Nausėdą vetuoti 2020 metų biudžetą. TS-LKD yra pasiruošusi padėti LR Prezidentui ieškant esminių ir neatsitiktinių 2020 metų biudžeto problemų sprendimo.
  4. 2020 m. TS-LKD Seimo rinkimų programoje ypatingą dėmesį skirti ekonominio augimo plano parengimui, kurio pagrindiniai tikslai – užtikrinti, kad šalis išvengtų vidutinių pajamų spąstų valstybės likimo. Tokiu būdu didėtų ne tik BVP, bet taip susidarytų palankesnės aplinkybės ženklesniam jo perskirstymui per biudžetą. Tai leistų didinti viešų paslaugų kokybę ir prieinamumą tarpusavyje nepriešinant visuomenės grupių, kai iš vienų paimama kitų sąskaita;